Dvaro istorija
Gervės dvaras
Dažnas klausia – iš kur kilo pavadinimas Gervės dvaras? Istorija mus nukelia į XIX a., kai Krisiulevičių šeima apsigyveno Dzūkijos miškuose, Vėžionių kaime, šaliai nuostabiai čiurlenančios Varėnės upės. Pasakojimai mena, kad vieną dieną šeimos kieme pasirodė sužalota gervė. Visa šeima nutarė, kad gerve reikia pasirūpinti ir ilgai nesvarstę priėmė ją savo globon. Visas kaimas žinojo, kad būtent tame name galima pamatyti egzotiškąją gervę ir tarp savęs Krisiulevičių namus pradėjo vadinti „Gervės namais“. Metai bėgo, gervė pasveikusi išskrido, o Krisiulevičių šeimos vyrai buvo pradėti vadinti Gervėmis, lyg išreiškiant pagarbą paukščiui.
Ši vieta ypatinga – tai upės dalis, kur stovėjo vienintelė lentpjūvė visose apylinkėse. Istorijos byloja, kad klientų būta iš visų aplinkinių kaimų, miestelių ir netgi miestų. Laukiančiųjų eilės siekdavo ir kelis kilometrus, o klientai kantriai praleisdavo ne vieną parą kol sulaukdavo savo eilės. Negana to, sodyba buvo aprašyta ir partizanų eilėse – užfiksuota laikmečio ilgesio nostalgija ir takelis per upę, kur šiandien stovi tiltas vedantis į dvarą.
Protėvių sodyba
Proseneliams numirus, seneliams ir tėvams išsikėlus, 2015 metais anūkas Saulius (Gervukas) nusprendė prikelti protėvių sodybą ir atiduodant pagarbą istorijai ją pavadinant Gervės dvaru. Metai bėgo, dvaras įgavo savo kontūrus, o šalia atsirado ir pirties namelis. Praleidus ne vieną vakarą ir dieną, svečius pasitiko ir Deluxe namelis, įsikūręs ant vieno iš upės vingių.
Šiandien, aš Saulius, kviečiu Jus į istorinę vietą, kur savo gražiausias dienas praleido ne viena Krisiulevičių karta! Tikiu, kad įdėtą širdį ir meilę pajaus kiekvienas lankytojas, o kai kurie svečiai galės pamatyti ir dvaro simbolį – gerves, kurios kiekveiną vasarą vis dar sugrįžta į sodybą. Na, o smalsiausiems pažadu papasakoti dar ne vieną istoriją, kurių per daugiau nei 100 metų prikaupta visa gausybė.